Suvenyrų muziejus

„Apple Economy Hotel“ suvenyrų muziejus įkurtas 2003m. Muziejuje galima išvysti, įvairių šalių atributiką. Dalis suvenyrų yra parsivežta mūsų pačių keliaujant, o didžiąją dalį su džiaugsmu mums dovanoja čia apsistoję svečiai.

http://www.kaunastic.lt/index.php/turizmas/miesto-izymybes/category/muziejai.html

http://www.muziejai.lt

http://www.musuodiseja.lt

Suakmenėjusi mediena (JAV Arizona)

Suakmenėjusio miško nacionalinis parkas, kuriame galima išvysti suakmenėjusius priešistorinius medžius. Kadaise prieš 225 mln. metų šioje teritorijoje augo girios, tekėjo upės. Nuvirtusius medžius upės vanduo nešdavo į žemumas, pelkingas vietas. Medyje esanti celiuliozė ilgainiui buvo išplauta, o jos vietoje ėmė augti kristalai. Tokiu būdu susiformavo suakmenėję medžiai, šiandieną gulintys dykumoje. Deja, ši saugoma teritorija sparčiai nyksta. Nepaisant to, jog teritorija yra jau daugiau nei šimtmetį paskelbta nacionaliniu parku, lankytojai mėgsta pasiimti nors po nedidelį gabaliuką suakmenėjusių medžių liekanų atminimui. Skaičiuojama, jog per mėnesį iš šios vietovės po gabaliuką išvežama maždaug viena tona suakmenėjusių medžių.

Matrioška (Rusija)

XIX a. pabaigoje. Rusijos imperijoje buvo patriotinis pakilimas ir savito „rusiško stiliaus“ paieška mene.  Taip Rusijos dailininkai sukūrė matriošką – apvaliaveidę tradiciniais rusų rūbais vilkinčią valstiečių mergelę, kuri rankose laikė grybų pintinę, naminį paukštį ar suvystytą kūdikį. Kaip žinia, matrioška yra ir tam tikras žaislas „su paslaptimi“, kadangi didesnių išardomų matrioškų viduje yra mažesnės matrioškos. Simboliškai matrioškos pradėtos sieti su moteriškos sveikatos, pilnatvės ir motinystės simbolika, o jų pavadinimas kilo nuo populiaraus lotyniškos moters vardo Matriona, kuris reiškė motiną, garbingą moterį. Kaip parodė laikas ši paprasta medinė lėlė tapo šalies simboliu.

Druska (Lenkija)

Veličkos druskos kasyklos vienintelės pasaulyje, veikusios nepertraukiamai nuo XIII a. Bendras tunelių ilgis sudaro net apie 300 km.,  jie pasiekia 327 m gylį. Veličkos kasyklos atspindi kalnakasybos technologijų pažangą ir vystymąsi, darbo organizavimo ir vadybos plėtrą. 1980 m.  šis „požeminis pasaulis“ buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo pirmojo sąrašo vienuoliktuką.

Kupranugaris (Tunisas)

Keliaudami į Tunisą link Sacharos galima pajusti jos galybę, pajodinėję „dykumos laiveliu“ – kupranugariu, kuris yra vienas iš pagrindinių Tuniso simbolių. Kupranugaris Sacharos dykumoje be vandens gali išgyventi ir 10 dienų. Paslaptis glūdi kupranugario sugebėjime neprakaituoti. Kupranugario kūnas taip taupiai naudoja skysčius, kad jo išmatose randamas skysčių kiekis yra 7 kartus mažesnis už arklių. Pasiekęs vandens šaltinį kupranugaris gali išgerti milžinišką jo kiekį. Pasaulio rekordas – kupranugaris sugebėjo išgerti 284 litrus vandens. Kupranugaris  žinduoliai, priklauso kupranugarinių šeimos genčiai. Yra dvikupriai ir vienkupriai kupranugariai. Kuprose šie gyvūnai kaupia  riebalus. Kupranugariai plačiai išplitęs Azijoje kaip naminis gyvūnas, tačiau retai sutinkamas natūralioje gamtoje.

„Kudlotoji avelė“ (Islandija)

Didžiąją dalį Islandijos užima kalnai ir ganyklos. Ten, kur kaimenėmis nesigano arkliai ir karvės, būriais ar po kelias ramiai žolę ir krūmokšnius skabo „kudlotos“ avys.
Dauguma jų gali laisvai klaidžioti po ganyklas ir kalnus, tad neretai sutiksi ir prie pat kelio. Automobilių avys nesibaido, tačiau sustojus ir mėginant nufotografuoti sprunka kiek kojos neša. Dažnai išgirsime, kad Islandija vadiname avelių šalimi. Manoma, kad avys prijaukintos maždaug prieš 10 000-12 000 m. Avys yra 55-100 cm aukščio, kūno ilgis iki uodegos pradžios – 60-110 cm. Avys sveria 30-100 kg, avinai – 60-180 kg. Gyvena 8-10, daugiausia 20 metų. Šiais laikais avys laikomos visose pasaulio dalyse daugiausiai dėl vilnos, kailio ir mėsos, o kai kurios veislės ir dėl pieno, iš kurio gaminami sūriai, taip pat tradiciniai jogurtai, kefyrai. Avys (bei naminės ožkos) laikomos vienais seniausių naminių gyvūnų. Europoje žinomos nuo neolito.

Vestminsterio laikrodžio bokšto (Big Ben) statulėlė (Anglija)

Big Benas – vienas didžiausių pasaulio laikrodžių – neatsitiktinai yra laikomas ne tik Londono, bet ir visos Anglijos simboliu. Jis kiekvienais metais pritraukia tūkstančius turistų ir smalsuolių. Kalbėdami apie Big Beną, daugelis pasakytų, kad tai didžiulis laikrodis, kuris yra Vestminsterio rūmų (Parlamento rūmų) Šv. Stefano bokšte. Tačiau nedaugelis žino, kad jis buvo statomas Anglijos karalienei Viktorijai I žengiant į sostą. Big Beno bokšto aukštis yra 96,3 metrai. Big Benas yra valomas kas penkeri metai. Be to, jį reikia prisukti tris kartus per savaitę.
Antrojo Pasaulinio karo metu bombai pataikius į Big Beno bokštą, laikrodis pradėjo eiti nebe taip tiksliai.
1949 metais ant Big Beno minutinės rodyklės nutūpus paukščių būriui, laikrodis vėlavo 4,5 minutės.
1962 metais Big Benas paskelbė Naujuosius Metus 10 minučių vėliau, nes laikrodžio rodyklės buvo apsnigtos didžiuliu sniego sluoksniu.

Aladino lempa (Tunisas)

Pasak legendos Aladinas, gatvių padauža, jau senai gyvena dideliame mieste su savo ištikama bezdžionėle Abu. Kai princesė Džasmin slapčia palieka rūmus, kuriuose yra verčiama būti, ji patenka į turgų, kur atsitiktinai susiduria su Aladinu. Įsakius blogajam Džafarui, šis yra įkalinamas ir priverčiamas padėti sultono padėjėjui gauti paslaptingą lempą, kurios dėka jis perimtų sostą. Aladinui tai vienintelis šansas vesti princesę, kuri pagal įstatymą privalo ištekėti tik už princo. Ši Aladino lempa išliko vienu iš populiariausių tolimųjų kraštų suvenyru.

Suvenyrinė piniginė su doleriais (JAV)

Oficiali JAV valiuta. Jungtinių Valstijų doleris taip pat yra plačiai naudojamas kaip rezervinė valiuta už JAV ribų. Šiuo metu Jungtinių Valstijų dolerių emisiją kontroliuoja Federalinė Rezervų sistema. Dažniausiai naudojamas Jungtinių Valstijų dolerio simbolis yra perbraukta S raidė ($). „Doleris“ kilęs iš žodžio „Joahimstaler“, XVI a. monetos, kaldintos prie sidabro šachtos Joahimstale, dabartinėje Čekijos teritorijoje, pavadinimo. „Joahimstal“ reiškia „Joahimo slėnis“. Greitai „Joahimstal“ sutrumpintas iki „talerio“, o danai perdavė šitą žodį kaip „daler“. Anglai išvertė į labiau jiems priimtiną pavadinimą „dollar“.

Kiškis (Norvegija)

Velykos norvegams yra ne šeimos šventė, kada visi susirenka, daužia ir ridena margučius ar eina į bažnyčią, o atostogų metas, kuomet jie gali pabėgti iš namų. Per šv. Velykas miestų gatvės būna tuščios. Kodėl? Nes visi šalies gyventojai per tradicines pavasario šventes skuba pabėgti iš per žiemą įkyrėjusių namų. Pasigrožėti velykine atributika – geltonais viščiukais, geltonomis gėlėmis, žvakėmis ir servetėlėmis bei įsigyti suvenyrų. Būtent taip šis kiškis atkeliavo pas mus į viešbutį. Atosogauti į Lietuvą atvykęs norvegas padovanojo jį švenčių proga.

Koralai (Havajai)

Koralų rifai ne veltui nuo seno buvo laikyti vienu iš nuostabiausių povandeninio pasaulio stebuklų. Nors bendras pasaulio rifų plotas būtų lygus maždaug pusei Prancūzijos, juose klesti apie 25 proc. visų organizmų, randamų vandenynų ir jūrų ekosistemose. Visgi jau nuo 1980-tųjų visuotinai pripažįstamas reiškinys – koralų blyškimas ir mirtis, sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksnių šiandien tampa vis aktualesnis. Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidžia, jog iki 2050-tųjų visi pasaulio rifai kentės kasmetinius masinius išmirimus. Koralų rifai, dažnai vadinami „jūriniais atogrąžų miškais“ savo išvaizda neretai klaidina – ne vien senovės graikai, bet ir daugelis žmonių šiandien yra neteisūs manydami, jog koralai yra augalai. Išties, tai labai išskirtiniai gyvūnai. Koralas yra mažas organizmas, kiek primenantis medūzą.

Degtinė (Baltarusija)

Degtinė (kitaip vodka) – stiprus, paprastai bespalvis alkoholinis gėrimas, susidedantis iš distiliavimo būdu valyto etanolio. Šalyse, kuriose daugiausia gaminama ir vartojama degtinė (vadinamasis „degtinės žiedas“), ji tradiciškai gaminama iš grūdų arba iš bulvių. Degtinė yra tradicinis Rytų Europos šalių, Skandinavijos ir Rusijos gėrimas. Degtinė susideda iš vandens ir etanolio. Tradicinė rusiška, lenkiška ir lietuviška degtinė dažniausiai turi 40 % alkoholio tūrio. Tiksliai atsekti degtinės (ir jos pavadinimo) kilmės negalima, bet greičiausia ji kilusi javais turtingame regione, kuris dabar apima Lenkiją, Baltarusiją, Lietuvą, Ukrainą ir vakarinę Rusiją. Daugelyje šalių, kuriose degtinė yra populiariausia, degtinė vadinama žodžiu, kilusiu iš žodžio degti, deginti: lietuviškai degtinė, latviškai degvīns, suomiškai paloviina, švediškai brännvin, daniškai brændevin, norvegiškai Brennevin (t. y., ‘degantis vynas’), baltarusiškai гарэлка (ir lietuviškai arielka), ukrainietiškai горілка.